Aistros ir nuopoliai
„Aistros ir nuopuoliai“ – didžiulė, beveik 500 puslapių knyga – iškart patraukia dėmesį ne tik savo apimtimi, bet ir viršeliu, kuris subtiliai asocijuoja su tamsiąja gyvenimo puse...
Romano herojus aštuoniolikmetis Rokas Valius, kupinas energijos vaikinas, veržiasi pažinti pasaulį, rasti savo vietą jame. Rodos, pildosi ir Roko svajonė – pamatyti pasaulį, tolimus kraštus. Tiesa, kitaip nei jis svajojo vaikystėje skaitydamas knygas.
Pasakojimo tempas antrojoje trilogijos dalyje – didesnis, o įvykiai ir veiksmo vietos keičiasi greičiau. Šioje knygoje Rokas ne tik smalsus, bet ir aktyvus savo gyvenimo kūrėjas. Epizodai, nukeliantys į sunkių, nenuspėjamų išbandymų prisodrintą karo tarnybą, kurioje jam, palyginti su kitais kareiviais, puikiai sekasi, meistriškai pinami su tolesniais įvykiais, kai jis su apdovanojimais ir nemažai uždirbtų pinigų bei kito gėrio grįžta į Lietuvą ir pradeda kurtis Kaune.
Tik peržvelgus turinį matyti ne vienas ir ne du skyriai, pavadinti moterų vardais: Sigutė, Zoja, Otilija, Adelė, Vika, Valia, Marina, Dalia, Rosita, Aušra, Akvilė – tai Roko mylėtos moterys, jų meilės istorijos, ilgesnės ir trumpesnės, bet ir tai dar ne visos, būta visai trumpų, kurios sudėtos į vieną skyrių „Palaidos šėlionės“. Šias istorijas skaityti nebus nuobodu, nes romano herojus primena Kazanovą, aistringą moterų gerbėją, nepailstantį meilužį, o rašytojas, tarsi siekdamas kaitinti skaitytojų kraują, nevengia gan atvirų erotinių scenų...
Tačiau jeigu meilės reikalai nedomina, galima susitelkti į vyrišką – karo – temą, kuriai knygoje taip pat skirta nemažai puslapių. Kokia buvo tvarka sovietinėje armijoje, koks kareivių pasirengimas, kiek daug buvo slepiama – taigi, čia parodoma ne paradinė karinės tarnybos pusė, o skaudi ir istorijoje dažniausiai nutylima.
Nors ši knyga apie Roką Valių antroji, ją galima skaityti tiesiog kaip atskirą romaną, kuriame vaizdingai pasakojama apie herojaus atkaklų siekį pasiekti savo tikslus – išsiveržti iš skurdžios sovietinės buities, gauti atsakingas ir pelningas pareigas, pernelyg nesukant galvos mėgautis gyvenimu ir patirti vis naujus nuotykius su moterimis... Vis dėlto, giliai viduje nenumaldomai trokštant, rasti tą VIENINTELĘ.
